pažangietis

pažangiẽtis, -ė smob. (2) 1. žr. pažangininkas: Krikščionys demokratai ir pažangiečiai – tvirčiausios partijos Žem. 2. pažangios, progresyvios partijos šalininkas: Rinkimai suteikia komunistams bei visiems pažangiečiams auksinę progą demaskuoti kapitalistines partijas (sov.) sp.